Enrikos Stanislovaitytės nuotrauka

1996 metais trys dangaus žavesiui atsispirti nepajėgę vyrai – Valdas Ūsas, Robertas Rezgevičius ir Viktoras Šišniauskas, nusprendė Klaipėdoje įkurti parašiutininkų klubą. Prie šios trijulės prisijungus dar vienai veikliai asmenybei – Algimantui Armaliui, Klaipėdos parašiutininkų klubas 1997 metais pradėjo savo veiklą. Tiesa, nuo visiško nulio ir vos su keliais iš Marijampolės skolintais parašiutais, kurie dar ir po šiai dienai guli klubo direktoriaus A. Armalio palėpėje.

Šiandien Klaipėdos parašiutininkų klubas gali pasigirti ir modernia parašiutine technika, ir solidžiu kolektyvu, kurį sudaro apie dvidešimt narių, entuziastingai dalyvaujančių klubo veikloje. Ši veikla – tai ne tik parašiutizmas, bet ir draugystės puoselėjimas bei kitų žmonių svajonių pildymas. Tačiau apie viską nuo pradžių.

A. Armalis didžiuojasi, jog jo vadovaujamo klubo nariai draugiški ir tarpusavyje, ir su kitais mūsų šalies parašiutininkais. Gal dėl to, o gal dėl unikalios galimybės išvysti jūrą paukščio akimis, į Klaipėdą vasaromis suguža parašiutininkai iš visos Lietuvos. Ir ne tik profesionalai, bet ir žmonės, kuriem šuolis parašiutu – spontaniška idėja arba sena svajonė. Jiems Klaipėdos parašiutininkų klubas organizuoja dviejų tipų pramoginius šuolius: savarankišką šuolį sparno tipo parašiutu iš 1200 metrų aukščio arba šuolį su instruktoriumi iš 3 kilometrų aukščio, patiriant laisvo kritimo malonumą.  

Pastaruosius šuolius padeda atlikti trys profesionalūs Klaipėdos parašiutininkų klubo instruktoriai. Ir greičiausiai būtų galima teigti, jog toks darbas jų gyvenimus pripildo daugybe baimės. Tiesa, ne savos, o pirmą kartą šuolį atliekančių žmonių, dar meiliai vadinamų „pirmokėliais“. Tačiau pasirodo, jog baimė gerai. Tiek parašiutininkui, kurio perdėta drąsa gali turėti įtakos klaidingiems sprendimams ore, tiek „pirmokėliui“. „Jei matytume, jog pirmokėlis nebijo, tada jau mes bijotume – kas jam negerai, juk čia taip baisu!“ – pasakoja A. Armalis, o paklaustas, ar pats jaudinasi prieš iššokdamas, 1329 šuolius atlikęs ir dvylikos metų stažą turintys vyras sako, kad jaudulys visada yra.

Dar viena veikla, kurią tikimąsi plėtoti Klaipėdos parašiutininkų klube – tai sportinis parašiutizmas. Klubas dalyvauja tiek Lietuvoje, tiek užsienyje rengiamose varžybose, bet mintis ruošti savus sportininkus itin masina. „Grupinė akrobatika – tai labai brangi sritis, kurią Lietuvos mastu sau gali leisti viena rinktinė, tačiau tiksluminiai šuoliai į dešimtukus – čia yra perspektyvos.“ –  dėsto A. Armalis.

Bet jei vasarą kuriami klubo ateities planai, „gąsdinami“ pirmokėliai, bendraujama tarpusavyje ir su kitais Lietuvos parašiutininkų klubais, tai žiemą – štilis? Pasirodo, ne. „Žiemą normalūs parašiutininkai važiuoja į Italiją slidinėti arba į Latviją stintų gaudyti.“ – juokiasi A. Armalis, pridurdamas, jog ir žiemą Klaipėdos parašiutininkų klubo nariai sugalvoja pramogų. Susitinka po darbų drauge pavakaroti, išsiilgę dangaus organizuoja šuolių dienas arba… persirengia Kalėdų seneliais ir iš dangaus su dovanomis nusileidžia į našlaičių namus. Tik žinoma ne su elniais, o su parašiutais.