Kauno oro uostas paskelbė dar vieną žemės sklypo nuomos aukcioną – 40 metų ketinama išnuomuoti sklypą, skirtą orlaivių techninio aptarnavimo angaro statybai.

Kauno oro uosto generalinis direktorius Arijandas Šliupas sakė, kad rinkoje esama paklausos. Anot jo, investicijos į angaro statybas ir įrengimą turėtų siekti apie 20 mln. litų.

A.Šliupo teigimu, į būsimą techninio aptarnavimo angarą turėtų tilpti bent du “Boeing 757″ arba panašaus dydžio orlaiviai.

“Matome paklausą rinkoje, turime reaguoti į tai ir patenkinti tą paklausą. Džiugu, kad Lietuvoje techninis aptarnavimas vystosi ir mūsų darbas, kuris buvo pradėtas prieš kelis metus, duoda rezultatą”, – sakė A.Šliupas. Jis teigė negalintis įvardyti bendrovių, kurios domisi angaro statybomis: “Tai Europos Sąjungos šalių kompanijos”.

Anot jo, jei Airijos pigių skrydžių bendrovė “Ryanair” galutinai patvirtins savo planus oro uoste statyti lėktuvų techninės priežiūros centrą, tai būtų jau trečias techninio aptarnavimo angaras oro uoste. Šiuo metu verslininko Jurijaus Borisovo valdoma bendrovė “Aviabaltika”, laimėjusi žemės sklypo nuomos aukcioną, projektuoja sraigtasparnių remonto ir aptarnavimo angarą, į kurį ketina investuoti 3 mln. litų.

Pagal naujojo konkurso sąlygas, pradinis metinis 12 tūkst. kvadratinių metrų ploto žemės sklypo nuomos mokestis siekia 25,4 tūkst. litų (su PVM). Dalyvių paraiškų laukiama iki vasario 24 dienos, žemės nuomos aukcionas numatomas kovo 1 dieną.

BNS informacija

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB “BNS” sutikimo draudžiama.

Estijos skrydžių bendrovė “Estonian Air” pranešė nusprendusi pradėti naudoti ekonomiškesnius Brazilijos gamybos “Embraer E-Jet” lėktuvus esą verslo plėtrai, dabar eksploatuojamiems “Boeing” orlaiviams pakeisti.

“Estonian Air” teigia, jog jai reikia 12-os 76 keleivius talpinančių “Embraer E-Jet” lėktuvų, ir pirmus keturius gaus jau šį mėnesį iš Suomijos aviakompanijos “Finnair” lizingo sąlygomis.

Tuo tarpu pasak Estijos spaudos, “Estonian Air” braziliškais lėktuvais ketina pakeisti neseniai įsigytus Kanados gamybos “Bombardier” oro lainerius, kurie pasirodė Estijos skrydžių bendrovei esantys “ne pagal kišenę”.

Kitus aštuonis “Embraer E-Jet” lėktuvus “Estonian Air” tikisi gauti 2013-2015 metais.

“Estonian Air” aptarnauja 25 oro linijas iš Talino, taip pat ir į Vilnių.

90 proc. “Estonian Air” akcijų valdo valstybė, 10 proc. – Skandinavijos aviakompanijai SAS.

BNS informacija

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB “BNS” sutikimo draudžiama.

Dėl didelio šalčio kiek pavėluotai išskrido lėktuvas į Varšuvą, atidėti skrydžiai į Kopenhagą.

Specialistų teigimu, lėktuvo elektronikos gedimai gali kilti tik stovint oro uoste, o skrendant, kylant ar leidžiantis dėl šalčio lėktuvų įranga sutrikti negali.

Kai Lenkų oro kompanijos „Lot“ lėktuvas, skridęs į Varšuvą, negalėjo pakilti, paaiškėjo, kad dėl pernelyg žemos temperatūros sutriko elektroninė valdymo sistema. Dėl šios priežasties skrydis atidėtas kelioms valandoms, bet, tinkamai apšildžius saloną, elektroninė sistema susireguliavo.

„Tokie sutrikimai pasitaiko esant itin žemai temperatūrai, tačiau lėktuvų įgulos imasi priemonių ir šalina sutrikimus dar iki skrydžio“, – portalui Balsas.lt sakė Civilinės aviacijos administracijos direktorius Kęstutis Aurylą.

Pasak K. Aurylos, šaltis labai palankiai veikia tik tūpimo ir nusileidimo takus – jie lieka sausi ir lygūs.

Kiti skrydžiai iš Vilniaus oro uosto vyksta pagal tvarkaraštį.

Vilniaus oro uosto laikinai einantis generalinio direktoriaus pareigas Darius Okunevičius sakė, kad tris skrydžius teko atidėti ir oro kompanijai „SAS“. Keleiviai išskrido kitais reisais, nes šios kompanijos lėktuvai skraido į Kopenhagą kelis kartus per dieną.

„Jeigu skrydžiai atšaukiami arba atidedami, keleiviais rūpinasi kompanijos. Tačiau, kiek žinau, tenka laukti vos kelias valandas, todėl viešbučio paslaugų dar niekam neprireikė“, – portalui Balsas.lt sakė D. Okunevičius.

Pasak jo, kompiuterinė lėktuvų įranga ne visada atlaiko žemą temperatūrą, kuri dabar kausto visą Europą.

Susisiekimo ministerija ketina pažaboti taksistus, dirbančius Vilniaus oro uoste – jie negalės taikyti kelis kartus didesnių tarifų negu mieste.

“Šiuo metu vežėjai, dirbantys Vilniaus oro uoste, į jį keleivius veža taikydami standartinius tarifus, o grįžtant į miestą – tris kartus didesnius. Pakeitus taisykles to paties vežėjo taikomi tarifai negalės skirtis”, – pranešime spaudai sakė susisiekimo ministras Eligijus Masiulis.

Nauja tvarka įsigalios nuo gegužės pradžios. Pakeitimai numatyti atnaujintose keleivių vežimo lengvaisiais taksi automobiliais taisyklėse. Numatoma, kad specialius tarifus bus galima taikyti tik naktį, poilsio ir švenčių dienomis, užmiestyje.

Taksi įmonės savo automobiliuose taip pat galės diegti taksometrų čekių spausdintuvus.

“Spausdintuvai kol kas nebus privalomi. Žiūrėsime, kaip į tai reaguos taksi įmonės. Manome, kad bendrovės, kurios deklaruoja dirbančios sąžiningai, turėtų įsivesti spausdintuvus. Tai būtų rimtas instrumentas kontroliuoti vairuotojus, ar jie neapgaudinėja klientų, nenuslepia dalies pajamų. Turėdamos spausdintuvus įmonės teiktų kokybiškesnes ir sąžiningas paslaugas, todėl turėtų sulaukti teigiamo klientų įvertinimo, taigi plėsdamos klientų ratą turėtų ir naudos”, – sakė susisiekimo ministras.

Naujoji tvarka taksi įmonėms leis automobiliuose turėti spausdintuvus, kurie būtų sujungti su taksometru. Suteikus paslaugą, spausdintuvas automatiškai atspausdins kvitą.

BNS informacija

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB “BNS” sutikimo draudžiama.

Nepaisant akivaizdžios techninės ir technologinės žmonijos pažangos, įvairios lėktuvų katastrofos ir toliau įvyksta. Kasmet išgirstame apie daugybę sudužusių lėktuvų. Šios tragedijos nusineša daugybę žmonių gyvybių. Jeigu pridėtume ir tuos incidentus, kurie baigiasi laimingai, turėtume išties įspūdingą skaičių, kurį išvydę žmonės turbūt susimąstytų, ar pirkti dar vieną lėktuvo bilietą.

Katastrofos įvyksta dėl skirtingų priežasčių. Kartais sugenda ilgai tobulinta technika, kartais ji būna pasenusi, o kartais suveikia žmogiškasis faktorius, kai žmogus ta technika pasinaudoja netinkamai arba ne pagal paskirtį. Tačiau šio straipsnio tikslas yra ne nagrinėti katastrofų priežastis, o apžvelgti siaubingiausias, daugiausia dėmesio susilaukusias pastarųjų metų lėktuvų katastrofas.

Pirmoji istorijoje lėktuvo katastrofa įvyko 1908 metais Jungtinėse Valstijose. Tuomet lėktuvo pilotas buvo sunkiai sužeistas, o vienintelis keleivis – žuvo. Nuo tada gerokai pasikeitė tiek lėktuvų modeliai, tiek jų technika, tiek ir paskirtis bei panaudojimo mastai. Tačiau visą lėktuvų istoriją lydi sunkiai suskaičiuojami incidentai. Pastarieji metai taip pat nebuvo išimtis. 2010 metais sudužo lėktuvas, kuriuo skrido Lenkijos prezidentas ir didžioji dalis šalies politinio elito. 2011 metais nukrito Rusijoje nukrito lėktuvas su ledo ritulio komandos „Lokomotiv“ žaidėjais. Ir tai toli gražu nėra viskas. Galime prisiminti ir daugiau siaubingų lėktuvų katastrofų, nusinešusių daugybės žmonių gyvybes.

Smolensko tragedija

Neabejotinai viena dramatiškiausių ir siaubingiausių katastrofų per daugelį pastarųjų metų 2010-ais metais įvyko Smolenske, kuomet žuvo visi 96 lėktuvu skridę keleiviai. Tarp jų buvo Lenkijos prezidentas Lechas Kaczynskis su žmona, buvęs prezidentas Ryszardas Kaczorowskis, ginkluotųjų pajėgų vadas kartu su kitais aukšto rango karininkais, Nacionalinio banko prezidentas, vyriausybės ir parlamento nariai. Lėktuvas skrido į Katynės tragedijos 70-mečio minėjimą.

Ginčai dėl tragedijos priežasčių tęsiasi iki šiol.

„Lokomotiv“ tragedija

Rugsėjo 7 dieną lėktuvas „Jak-42“ sudužo prie Rusijos Jaroslavlio miesto. Lėktuvu skrido visa „Lokomotiv“ ledo ritulio komanda: žaidėjai, treneriai ir aptarnaujantis personalas. Dėl piloto klaidos lėktuvui nepavyko tinkamai įsibėgėti, todėl kildamas jis kliudė oro uosto anteną ir netrukus sudužo.

Tragedija pareikalavo 44 žmonių gyvybių. 43 žuvo vietoje, vienintelis išgyvenęs ledo ritulininkas Aleksandras Galimovas mirė po kelių dienų. Išgelbėtas buvo tik vienas lėktuvo keleivis – borto inžinierius Aleksandras Sizovas. Tarp aukų – žymūs ir perspektyvūs Rusijos ir kitų šalių ledo ritulininkai.

Ilgo ir kontroversiško tyrimo išvada – lėktuvas nukrito dėl pilotų klaidos. Lėktuvo kilimo metu buvo nuspaustas ir stabdžio pedalas, neleidęs lėktuvui pasiekti reikiamo aukščio.

Skrydžio 277 tragedija Irane

Pačioje 2011 metų pradžioje lėktuvas Irano Vakaruose Boeing 727 nukrito prie pat oro uosto. Lėktuvas negalėjo leistis dėl prastų oro sąlygų. Žuvo 77 žmonės, 26 – sužeisti. Tragedijos priežastis iki šiol nėra nustatyta.

Skrydis 771, Libija

2010 metais Tripolyje, Libija, nukrito dar vienas keleivinis lėktuvas. Iš visų 104 lėktuvo keleivių gyvas liko vienintelis mažametis vaikas iš Olandijos. Nelaimės priežastis – prastas matomumas.

Skrydis 202, Pakistanas

Žiauriausia visų laikų lėktuvo tragedija Pakistane – 2010 metų liepą Islamabade sudužęs lėktuvas nusinešė 146 keleivių ir 6 įgulos narių gyvybes. Dėl nelaimės buvo kaltas lėktuvo pilotas.

Neišbrisdama iš didžiulių skolų ir nesusitarusi su strateginiu investuotoju Ispanijos skrydžių bendrovė „Spanair“ stabdo skrydžius ir netrukus skelbs bankrotą, praneša Ispanijos naujienų portalas abc.es.

Kompanija pranešė su Kataro oro linijomis nesusitarusi dėl 150 mln. eurų investicijų, todėl teikia Ispanijos civilinės aviacijos tarnybai prašymą stabdyti veiką. Bendorvės akcijų valdžiusios Skandinavijos oro linijos SAS investuotojų į nuostolingas oro linijas ieško nuo praėjusių metų lapkričio. Kataro oro linijos pasitraukimo iš derybų priežasčių nekomentuoja.

Santijago oro uostas savo „Twitter“ paskyroje penktadienio vakarą pranešė, kad visi „Spanair“ lėktuvai nusileisiantys Barselonoje arba Madride ten ir pasiliks.

Šeštadienį atšaukti visi kompanijos vykdomi skrydžiai, tūkstančiai keleivių, nusipirkusių bilietus, nepasieks kelionės tikslo. Ispanijos nacionalinės oro linijos „Iberia“ bei „Vueling“, „Air Europa“ ir„Ryanair“ skrydžių bendrovės paskelbė mažesnėmis kainomis parduosiančios bilietus dėl „Spanair“ problemų įstrigusiems keleiviams.

„Iberia“ oro linijos pranešė besiderančios su Ispanijos vyriausybe dėl pagrindinių maršrutų, kuriais skraidė „Spanair“ perėmimo.

Vien per šį savaitgalį nebus aptarnauta apie 23 tūkst. keleivių, neįvykdyta 212 skrydžių.

„Spanair“ yra ketvirtoji pagal dydį Ispanijos skrydžių bendrovė, joje dirba apie 4000 darbuotojų. „Spanair“ lėktuvai skraidė 43 kryptimis Ispanijoje, Europoje, Azijoje ir Šiaurės Afrikoje.

Kompanija savo interneto puslapyje atsiprašo „keleivių, kuriuos paveikė veiklos stabdymas“.

Skandinavijos oro linijos SAS, valdančios 19,9 proc. „Spanair“ akcijų, penktadienį išplatino pareiškimą, jog jau nubraukė savo turimų akcijų vertę iki 0, tačiau skirs lėšų, kurių prireiks bankroto procedūrai.

2008 metais rugpjūčio 20 dieną Madrido Barajas oro uoste sudužo „Spanair“ lėktuvas, nusinešdamas 154 gyvybes. Tai buvo vienintelė katastrofa, kurią patyrė kompanija, manoma, labiausiai prisidėjusi prie bankroto.

Latvijos susisiekimo ministerija derasi su keliais potencialiais investuotojais į skrydžių bendrovę “airBaltic”, žiniasklaidos atstovams pranešė Latvijos premjeras Valdis Dombrovskis.

“Tikslas nepasikeitė, ir strateginio investuotojo “airBaltic” – tarptautiniu mastu žinomo oro vežėjo – pritraukimo darbas tęsiamas”, – pabrėžė Latvijos vyriausybės vadovas.

Įvardinti pretendentus V.Dombrovskis atsisakė.

Lapkričio pabaigoje Latvijos susisiekimo ministerija perėmė bankrutuojančiame ir šiuo metu valstybės kontroliuojamame “Latvijas Krajbanka” įkeistas “airBaltic” privačiai akcininkei “Baltijas Aviacijas sistemas” (BAS) priklausiusias akcijas už nominalią vertę, pasididindama valdomą skrydžių bendrovės akcijų dalį nuo 52,6 iki 99,8 procento.

Praėjusią savaitę Rygos apygardos teismas šią “airBaltic” akcijų dalį (47,2 proc. akcijų) areštavo, BAS pateikus ieškinį dėl šių sandorių teisėtumo.

BAS, kuriai iškelta bankroto byla, žinioje yra likusi viena “airBaltic” akcija.

BNS informacija

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB “BNS” sutikimo draudžiama.

Sovietinė aviacijos pramonė mėgo visa, ko yra daug. Ir dabar rusams priklauso pasaulio rekordas: didžiausias pasaulyje lėktuvas – krovininis An-225 (angl. An-225 Mriya, ukr. Антонов Ан-225 Мрія) – yra gaminamas Rusijoje.

Žinoma, iki 1947-aisiais skrajojusio ir plaukiojusio „Hughes H-4 Hercules“ plačiau žinomas kaip „Spruce Goose“ – „Prašmatnioji žąsis“) ir „Antonovui“ dar reikėtų pasitempti. Tačiau XX a. 3-4 dešimtmetyje rusai projektavo tokio dydžio skrajūną, jog šalia jo ir „Spruce Goose“ atrodytų nedidukas. Tai – skraidanti rusų tvirtovė „Kalinin K-7”.

Bendras „K-7“ sparnų ilgis – 132,5 metro ir net 20 propelerinių variklių (palyginimui, „Boeing 747“ sparnų ilgis siekia „tik“ 68,5 m). 1932 m. suprojektuotas „Kalinin K-7“ prototipas buvo sovietų eksperimentinis aviacijos modelis su gigantišku elipsės formos sparnu su nepaprastai storu profiliu ir su dviem „uodegomis“. Beje, pavadinimas „Kalinin“ dedikuotas ne tuometinės Rusijos „prezidento“, Rusijos Centro Vykdomojo Komiteto pirmininko Michailo Kalinino, o jo bendrapavardžio, aviakonstruktoriaus Konstantino Kalinino garbei.

„K-7“ buvo sukonstruotas kaip daugiafunkcinis civilinis ir karinis orlaivis. Keleiviai ir kroviniai turėjo būti skraidinami gigantiškajame sparne, nuo kurio tiesėsi du trikampio pjūvio uodegos skersiniai. Iš pradžių buvo projektuojamas medinės konstrukcijos lėktuvas, tačiau jam trūko atsparumo, todėl po ilgų ginčų K. Kalininas sutiko pereiti prie metalinės konstrukcijos sparno.

Rusai planavo, jog vienu metu „Kalinin K-7“ galės skraidinti 128 keleivius (skrydžio nuotolis – 5 tūkst. km). Milžiniškame sparne buvo įrengtos patalpos keleiviams bei kroviniams. Lėktuvo kabina, kurioje buvo du pilotai, šturmanas, radistas ir vyresnysis mechanikas, iškišta į priekį pagal lėktuvo ašį. Dar septyni įgulos nariai buvo kituose lėktuvo skyriuose ir kalbėjosi tarpusavyje vidiniu telefono ryšiu.

Kiek kitokia – „liukso“ klasės – „K-7“ versija: su dviaukštėmis aštuonvietėmis kabinomis – iš viso 64 miegamosiomis vietomis („Hotelicopter“ tarpukario vizija?). Lėktuve turėjo būti komfortabili „kajut-kompanija“, bufetas, virtuvė ir radijo ryšio skyrius. Lėktuvo konstrukcija pirmą kartą suteikė mechanikams galimybę nueiti prie veikiančio variklio, o keleiviams – apžvelgti „praskrendančius“ vaizdus per langus-iliuminatorius. Iš pradžių lėktuvas konstruotas su šešiais BMW varikliais, tačiau vėliau nuspręsta visgi statyti sovietinius AM-34.

Karinė versija „K-7“ – tikra oro tvirtovė. Beje, ji buvo sukurta dešimčia metų anksčiau nei amerikietiškasis analogas „Boeing B-17“. 12 ugnies taškų (20 mm ir 7,62 mm kalibro kulkosvaidžių pabūklai), trosais judantis elektrinis vežimėlis šaulių nugabenimui prie uodegos kulkosvaidžių. Toks „Skrajojantis Titanikas“ galėjo skraidinti 16 tonų bombų, 112 parašiutininkų su visa ekipuote arba 8,5 tonas parašiutais išmetamo krovinio. Originalusis „K-7“ į orą galėdavo kilti su 38 tonų kroviniu.

1933 metų rugpjūčio pradžioje lėktuvas buvo išridentas į aerodromą. Lakūnu-bandytoju paskirtas M. A. Snegiriovas. Pirmą kartą užvedus variklius, buvo aptikta įvairių lėktuvo dalių vibracija, todėl teko jas stiprinti. Rugpjūčio 19 dieną M.A. Snegiriovas atliko pirmąjį kelių sekundžių skrydį 5 metrų aukštyje. Išaiškėjo kitos bėdos – lėktuvo vairai judėjo iki 1 metro amplitude.

1933 metų rugpjūčio 21 dienos 6 ryto K-7 stovėjo starto vietoje su veikiančiais varikliais. Oras
buvo tinkamas, nors dangų ir dengė debesys. Septynių žmonių įgula užėmė savo vietas. Kaip visada, į antrojo piloto kėdę sėdo pats K. Kalininas.

Kelis kartus pariedėjęs lėktuvas lengvai atsiplėšė nuo žemės. M. Snegiriovas vėliau pasakojo, kad „…ore lėktuvas buvo paklusnus. Valdyti jį buvo lengva. Net nesitikėjo. Lengvai patrauki vairalazdę – ir lėktuvas iš karto paklūsta!“ K-7 apsuko ratą virš Charkovo ir po 14-os minučių nusileido gamyklos aerodrome. Po raporto P. Baranovas pareiškė padėką M. Snegiriovui, o K. Kalininui – simbolinį papeikimą už savavališką skrydį bandomuoju lėktuvu.

Paskutinis bandomasis skrydis buvo paskirtas lapkričio 20 dieną. Po jo K-7 turėjo išskristi į Maskvą. Šio bandymo metu reikėjo nustatyti maksimalų lėktuvo greitį pažeme. Dešimtasis iš eilės skrydis baigėsi sėkmingai, tačiau atlikti greičio matavimus sukliudė eksperimentatorių klaidos žemėje.

Dar vienas skrydis turėjo įvykti lapkričio 21 dieną. Iki tada K-7 ore buvo praleidęs 5 valandas. Paskutiniojo skrydžio metu lėktuvas turėjo pakilti į 1 km aukštį, nusileisti iki 100 metrų aukščio ir triskart praskrieti matavimo bazę maksimaliu greičiu.

Kaip pasakojo vienas iš bandymuose dalyvavusių inžinierių D. A. Čebyševas, „paskirtu laiku K-7 praskrido virš mūsų, lakūnas įsitikino, kad mes pasirengę matavimams ir nuskrido į zoną, kur išvystė maksimalų greitį ir pasuko link mūsų. Likus 3-4 kilometrams lėktuvas pasviro 30—40° kampu ir maksimaliu greičiu staiga rėžėsi žemėn. Smūgio metu nutrūko važiuoklė. Lėktuvas šoktelėjo ir su veikiančiais varikliais rėžėsi į žemę. Kilo gaisras“.

Darbininklai ir inžinieriai sunkiai pakėlė savo kūrinio ir 15-os įgulos narių, tarp jų ir lakūno-bandytojo M. Snegiriovo žūtį. Dėl širdies ligos K. Kalininas du mėnesius nedirbo. Tačiau katastrofa nenumaldė tikėjimo savo jėgomis ir gabumais. Tiesa, K. Kalininui sovietų valdžia jau niekad neatleido – 1938 metais jį suėmė ir šią katastrofą priminė NKVD. Aviakonstruktorius, apkaltintas šnipinėjimu ir kenkimu, buvo sušaudytas.

Pasikeitęs sovietų aviacijos vadovybės požiūris į stambiųjų lėktuvų gamybą neleido užbaigti K-7 darbų. Lėktuvus užkonservavo – vienas iš jų buvo tik pusiau baigtas. Kitų prototipų sukonstruota taip ir nebuvo.

Klaipėdos regiono savivaldybėms atsisakius finansiškai paremti naujas skrydžių kryptis į Palangos oro uostą (TPOU), iniciatyvos ėmėsi Palangos savivaldybė.

Neseniai Palangos savivaldybė sulaukė ministerijos vadovų pasiūlymo vienai pačiai finansuoti vieną naują kryptį. Palangos savivaldybė pageidautų pigių skrydžių aviacijos bendrovių reisų į Londoną, rašo “Lietuvos rytas”.

Norint, kad orlaiviai į Londoną skraidytų bent pusmetį, reikia apie 300 tūkst. litų paramos. Užtrukus deryboms ir dokumentų tvarkymui, šįmet naujas maršrutas galėtų nusidriekti rugpjūčio, rugsėjo ir spalio mėnesiais. Tam pakaktų 150 tūkstančių litų. Pusę šios sumos – 75 tūkst. litų – sumokėtų Palangos savivaldybė. Surinkti likusią dalį pinigų kviečiamos kitos šešios regiono savivaldybės.

Pasak Palangos mero Šarūno Vaitkaus, Anglijoje gyvena nemažai emigrantų iš Vakarų Lietuvos regiono, todėl ši kryptis itin svarbi Palangai.

„Jei ir dabar savivaldybės savo biudžetuose šiam projektui nesuras keleto tūkstančių litų, vadinasi, jų kalbos apie naujų skrydžių svarbą Klaipėdos regiono verslui ir turizmo plėtrai tėra tušti žodžiai”, – sakė Š.Vaitkus.

Sumažėjus prašomai paramai, savivaldybių vadovus toks pasiūlymas sudomino. Mažesnėms savivaldybėms užtektų prisidėti iki 10 tūkst. litų. Didžiausias – apie 30-40 tūkst. litų siekiantis indėlis tektų Klaipėdos miesto savivaldybei.

Siekdama į TPOU pritraukti pigių skrydžių bendroves, Susisiekimo ministerija šių metų pradžioje Klaipėdos regiono savivaldybėms pasiūlė finansuoti naujų skrydžių krypčių plėtrą. Sumą paskirsčius pagal gyventojų skaičių, savivaldybėms tektų susimesti po keletą šimtų tūkstančių litų. Vien iš Klaipėdos miesto buvo prašoma apie milijono litų. Šiemet sunkiai savo poreikius tenkinančios savivaldybės atsakė, kad tokių pinigų neranda.

Naujiems skrydžiams į Vokietiją, Angliją ir Švediją septynių savivaldybių buvo prašoma surinkti apie 2 mln. litų. Įvairių nuolaidų oro bendrovėms pasiryžęs skirti pats Palangos oro uostas.

BNS informacija

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB “BNS” sutikimo draudžiama.

Rygos apygardos teismas areštavo valstybės perimtą, bendrovei “Baltijas Aviacijas sistemas” (BAS) priklausiusį 47,2 proc. skrydžių bendrovės “airBaltic” akcijų paketą, pranešė verslo laikraštis “Dienas Bizness”.

Tokia nutartis priimta pagal BAS ieškinį pripažinti negaliojančiais sandorius, kuriais Latvijos susisiekimo ministerija šias bankrutuojančiame “Latvijas Krajbanka” įkeistas “airBaltic” akcijas perėmė už nominalią vertę.

Šias akcijas Latvijos susisiekimo ministerija parėmė lapkričio pabaigoje, padidindama valstybei priklausančią “airBaltic” akcijų dalį nuo 52,6 proc. iki 99,8 procento.

BAS žinioje liko viena “airBaltic” akcija.

Sausio 11-ąją Rygos teismas priėmė nagrinėti bendrovės “Veriko” ieškinio pareiškimą skelbti bendrovę BAS nemokia.

BNS informacija

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB “BNS” sutikimo draudžiama.