Pagal naujausius planus oro uostas bus atidarytas 2013 metų kovo 17 dieną, pareiškė Berlyno meras.

Naujasis oro uostas pakeis Tegelio ir Šionefeldo oro uostus, kurie abu pastatyti dar Šaltojo karo laikais.

Apie tai, kad Berlyno Brandenburgo oro uostas laiku nebus galutinai įrengtas, operatoriai pranešė likus vos kelioms savaitėms iki pirmiau planuotos jo atidarymo dienos.

Oro uosto atidarymas atidedamas daugiausia dėl problemų su priešgaisrinės saugos sistemomis. Oro uostą iš pradžių planuota atidaryti birželio 3 dieną.

Naujasis oro uostas bus trečias pagal dydį šalyje ir nusileis tik Frankfurto ir Miuncheno oro uostams.

Naujasis Berlyno oro uostas, į kurį investuota 2,5 mlrd. eurų (3,2 mlrd. JAV dolerių) tikisi iš pradžių per metus pritraukti iki 27 mln. keleivių.

BNS informacija

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB “BNS” sutikimo draudžiama.

Didžiausia Lietuvoje aviacijos verslo grupė “Avia Solutions Group” (ASG), kotiruojama Varšuvos biržoje, šiemet pirmąjį ketvirtį uždirbo 3,819 mln. litų konsoliduoto grynojo pelno, arba 24,3 proc. daugiau negu pernai pirmąjį ketvirtį. Grupės pajamos išaugo dukart iki 141,294 mln. litų.

ASG pirmojo ketvirčio ataskaitoje nurodyta, kad šiemet grupės konsoliduotas ikimokestinis pelnas buvo 4,475 mln. litų, arba 1,6 proc. mažesnis negu pernai sausį-kovą, tačiau grupė šiemet sumokėjo mažiau pelno mokesčio. Pernai už pirmąjį ketvirtį paskaičiuotas pelno mokestis buvo 1,478 mln. litų, o šiemet tuo pat metu – 656 tūkst. litų.

Šiemet “Avia Solutions Group” suaktyvino rinkodaros ir pardavimų veiklą bei išleido daugiau pinigų – rinkodaros ir pardavimų kaštai šiemet sausį-kovą siekė 2,253 mln. litų ir buvo keturiskart didesni nei pernai pirmąjį ketvirtį.

“Avia Solutions Group” pernai uždirbo 8,722 mln. litų grynojo pelno, arba 2 kartus mažiau nei 2010-aisiais, kai pelnas siekė 17,791 mln. litų. ASG grupės konsoliduotos pajamos pernai, palyginti su 2010-aisiais, išaugo 56,7 proc. iki 476,769 mln. litų.

2011 metų pabaigoje 32,906 proc. “Avia Solutions Group” akcijų valdė bendrovė “ZIA Valda Cyprus”, 21,938 proc. – “Indeco: Investment and Development”, 13,191 proc. – “Harberin Enterprises”, 6,618 proc. – Lenkijos ING fondas.

Nuo 0,2 iki 1,7 proc.” Avia Solutions Group” akcijų valdė įmonės vadovybė, o laisvoje apyvartoje yra 18,38 proc. bendrovės įstatinio kapitalo.

“Avia Solutions Group” priklauso įmonės “AviationCV”, “Baltic Aviation Academy”, “Baltic Ground Services” įmonė Lietuvoje ir to paties pavadinimo bendrovės Lenkijoje bei Italijoje, “Ground Handling CIS”, “FL Technics”, “FL Technics Jets”, “FL Technics Line”, “FL Technics Ulyanovsk”, “FLT Trading House”, “Locatory.com”, “Small Planet Airlines” bendrovės Lietuvoje, Lenkijoje ir Italijoje, “Storm Aviation”.

BNS informacija

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB “BNS” sutikimo draudžiama.

„Air Berlin“, antra pagal dydį Vokietijos oro vežėja, pirmąjį ketvirtį, palyginti su tuo pat laikotarpiu metais anksčiau, sumažino grynuosius nuostolius beveik 15 proc. iki 102,9 mln. eurų (132,4 mln. JAV dolerių).

Ikimokestiniai nuostoliai sumažėjo 20,7 proc. iki 149,3 mln. eurų.

„Nors kuro sąnaudos padidėjo iki 35,2 mln. eurų, o aviacijos mokesčio suma išaugo iki 4,2 mln. eurų, mums pavyko ikimokestinius nuostolius sumažinti beveik 40 mln. eurų“, – pareiškė įmonės finansų direktorius Ulfas Huettmeyeris (Ulfas Hiutmajeris).

Įmonės pardavimai paūgėjo 4 proc. iki 812,9 mln. eurų.

BNS informacija

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB “BNS” sutikimo draudžiama.

Prieš dvejus metus bankrutavusi Japonijos oro milžinė „Japan Airlines“ kovo 31 dieną pasibaigusiais finansiniais metais gavo 2,33 mlrd. JAV dolerių grynąjį pelną.

Pasak įmonės, kurios bankrotas buvo vienas didžiausių Japonijos verslo istorijoje, grynasis metų pelnas sudarė 186,6 mlrd. jenų, o pardavimai siekė 1,2 trln. jenų.

Oro vežėja prognozavo, kad grynasis metų pelnas sieks 160 mlrd. jenų.

Pasak įmonės, „<…> mes toliau <…> ėmėmės priemonių pajamoms ir pelningumui didinti“. Prie pelno augimo prisidėjo ir išlaidų mažinimas.

„Japan Airlines“ prognozėmis, šiais finansiniais metais pelnas sieks 130 mlrd. jenų.

Įmonė bankrutavo 2010 metais, kai jos skolos išaugo iki maždaug 2,32 trln. jenų. Padedama vyriausybės, įmonė pertvarkė verslą ir 2011 metų kovo mėnesį bankroto procedūra buvo užbaigta.

BNS informacija

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB “BNS” sutikimo draudžiama.

Vilniaus oro uostas, kurio aptarnautų keleivių skaičius šiemet pirmąjį ketvirtį augo 63,8 proc., pagal šį rodiklų buvo trečioje vietoje tarp 173 Europos oro uostų, naujausius duomenis skelbia Tarptautinė oro uostų taryba (ACI Europe).

„Ypač geri Vilniaus oro uosto rezultatai rodo, kad Lietuva atsigauna po ekonominio sunkmečio. Tikimės, kad oro uostas šiais metais įvykdys visus užmojus ir pasieks 25 proc. bendrą keleivių skaičiaus augimą bei gerus metų veiklos finansinius rezultatus ”, – ACI paskelbtus rezultatus komentavo susisiekimo ministras Eligijus Masiulis.

Vilniaus oro uostas 3-oje pozicijoje buvo tiek tarp mažų oro uostų, aptarnaujančių iki 5 mln. keleivių per metus, tiek bendroje ataskaitoje, pranešė oro uostas.

ACI skaičiavimu, sausio mėnesį keleivių skaičius Vilniaus oro uoste augo 65,3 proc., vasarį – 70 proc., kovą – 56,2 proc.

Pagal keleivių skaičių geriausius rezultatus pirmąjį ketvirtį demonstravo Stambulo Atakuro oro uostas (19,9 proc.), Maskvos Šeremetjevo oro uostas (20,7 proc.), Budapešto oro uostas (15,8 proc.). Bendras Europos oro uostų keleivių skaičiaus augimo vidurkis siekė 3,5 proc.

BNS informacija

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB “BNS” sutikimo draudžiama.

Didžiausia Vokietijos oro bendrovė “Lufthansa”, pernai iš Vilniaus į Frankfurtą prie Maino ir atgal skraidinusi 150 tūkst. keleivių, nagrinėja galimybę iš Lietuvos sostinės pasiūlyti dar vieną skrydžių kryptį.

“Lufthansa” vidutinis lėktuvų užpildymas Vilniaus ir Frankfurtą prie Maino skrydžiuose pernai siekė 85 proc., todėl bendrovėje ketina didinti šio maršruto apimtį skraidydama didesniais lėktuvais, arba pasiūlyti reisą į Miuncheno oro uostą, ketvirtadienį rašo dienraštis “Verslo žinios”.

Tokį skrydį, be Frankfurto prie Maino krypties, jau turi Talino oro uostas.

“Laiko klausimas, kada pasiūlysime skrydį į Miuncheną. Nors dėl skrydžių dažnio ir grafikų per Frankfurtą Vilnius tikrai nėra blogiau sujungtas su visu pasauliu nei Talinas, Miunchenas patrauklus tranzitiniams skrydžiams į Europą”, – sakė “Lufthansa” generalinis direktorius Suomijoje ir Baltijos šalyse Marekas Kuchta.

Jau 20 metų iš Lietuvos skraidinanti ” Lufthansa” iš Vilniaus į Frankfurtą ir atgal skraidina du kartus per dieną.

BNS informacija

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB “BNS” sutikimo draudžiama.

Antras pagal dydį Lietuvoje tarptautinis Kauno oro uostas pirmąjį šių metų ketvirtį uždirbo 1,148 mln. litų grynojo pelno, tuo tarpu pernai sausį-kovą oro uostas buvo patyręs 690 tūkst. litų grynųjų nuostolių.

Kauno oro uosto vadovas Arijandas Šliupas sakė, kad pelningas ketvirtis yra pirmasis per pastaruosius penkerius metus.

“Visi projektai – tiek infrastruktūros, tiek komerciniai projektai, prie kurių buvo dirbama 2011 metais, davė teigiamą rezultatą. Tai yra susiję ir su mūsų vykdytais aukcionais, tiek ir su komercinėmis pajamomis. Toks ketvirčio rezultatas yra tikrai pirmas per pastaruosius penkerius metus, gal ir daugiau”, – sakė oro uostas vadovas.

Pasak A.Šliupo, šiuos metus tikimasi baigti pelningai, tačiau, anot jo, prognozuoti yra sunku dėl konkurencijos tarp pigių skrydžių bendrovių “Wizz Air” ir “Ryanair”. Pastaroji dėl konkurencijos iš Kauno į Vilnių perkėlė skrydžius į Paryžių, be to, nutraukė skrydžius iš Kauno į Edinburgą ir Eindhoveną, sumažino skrydžių skaičių į Rodo salą.

“Visi stebime konkurenciją tarp “Wizz  Air” ir “Ryanair”. Nerimas yra, nes komercinės pajamos priklauso ir nuo keleivių srauto – būtent tas srautų persiskirstymas turi įtakos mūsų rezultatams. Tačiau šių metų tikslas – baigti metus pelningai”, – teigė Kauno oro uosto vadovas.

Jis sakė, kad oro uosto pajamos šiemet sausį-kovą, palyginti su pernai tuo pat laiku, išaugo 2,1 karto iki 4 mln. litų, o sąnaudos smuko 5 procentais.

Pasak A.Šliupo, paskutinį kartą Kauno oro uostas pelningai dirbo 2006 metais.

Kauno oro uostas šiemet tikisi rekordinio vasaros sezono, kuris prasidėjo kovo 25 dieną, – iki spalio pabaigos bus skraidinama iš viso 23 kryptimis į Europos oro uostus, iš jų 7 – į kurortus.

2011 metais Kauno oro uostas aptarnavo 872 tūkst. keleivių – 7,8 proc. daugiau nei 2010 metais.

BNS informacija

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB “BNS” sutikimo draudžiama.

Didžiausias Lietuvoje tarptautinis Vilniaus oro uostas šiemet sausį-kovą patyrė 2,484 mln. litų grynųjų nuostolių, arba 26 proc. mažiau nei pernai tuo pat metu, kai jie buvo 3,355 mln. litų.

Oro uosto pajamos šiemet padidėjo 12 proc. iki 10,745 mln. litų, iš jų aviacinės veiklos pajamos paaugo 11,9 proc. iki 6,332 mln. litų, kitos veiklos – 12,6 proc. iki 4,413 mln. litų, teigiama pirmojo šių metų ketvirčio oro uosto veiklos ataskaitoje.

“Nuostolis pirmąjį šių metų ketvirtį buvo numatytas. Jo sumažėjimą lėmė skrydžių pagausėjimas – buvo daugiau keleivių, daugiau skrydžių. Be to, optimizavome sąnaudas”, – sakė Vilniaus oro uosto ryšių su visuomene vadovė Sandra Šiaulienė.

Kovo pabaigoje Vilniaus oro uoste dirbo 309 darbuotojai (2011 metų kovo 31 dieną – 324).

2011 metais Vilniaus oro uostas patyrė 2,371 mln. litų nuostolių – 3,6 karto mažiau nei 2010 metais.

BNS informacija

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB “BNS” sutikimo draudžiama.

Dvidešimt metų Lietuvoje skrydžius vykdanti Vokietijos avialinijų kompanija „Lufthansa“ teigia, kad praėjusieji metai kompanijai buvo vieni sėkmingiausių Lietuvoje ir Baltijos šalyse, tačiau neigia pasklidusias kalbas, kad 2013-aisiais metais steigs pigių skrydžių bendrovę.

„ Nebuvo tokio plano nusipirkti naują kompaniją pigiems skrydžiams. Vokietijos rinkoje turime „German Wings“ bendrovę, kuri kaip tik tokius skrydžius teikia ir taip pat mes turime savo tiesioginius skrydžius, vykdomus ne iš tarptautinių oro uostų, kur skrenda daug tranzitinių keleivių, o, sakysime, iš Hamburgo į Nicą ar Londoną. Ieškome galimybių, kaip bendradarbiauti tarpusavyje, tačiau užtikrinu, kad tai neturės jokios įtakos skrydžiams iš Vilniaus į Frankfurtą ir atgal“, – spaudos konferencijoje sakė „Lufhansos“ atstovas spaudai Aage Dunhauptas.

Jis teigė, kad Vokietijos žiniasklaidoje  ne kartą nuskambėjo žinutė, kad kompanija nuo 2013 metų žada sudaryti konkurenciją pigius skrydžius teikiančioms kompanijoms „Ryanair“ ir „easyJet“, tačiau tikino, kad ji buvo suprasta neteisingai.

„Tokią žinią galimai galėjo paskleisti Vokietijos profsąjungos, kurios galbūt išsigando, kad kai kurie jų kolegos nebeskraidys vienomis avialinijomis, o rinksis pigesnes kainas siūlančias kitas avialinijas“, – aiškino A. Dunhauptas.

Kompanijos atstovai taip pat suskubo patikslinti ketvirtadienį pasirodžiusią informaciją, kad „Lufthansa“ per keletą ateinančių metų atleis 3,5 tūkst. darbuotojų.  A. Dunhauptas ramino, kad didžioji dalis šių atleidimų palies tik administraciją – finansų, personalo ir viešųjų pirkimų departamentus, todėl keleivių aptarnavimo kokybė nuo to nenukentės.

Bendradarbiavimas su Lietuva – džiugina

Kompanija skaičiuoja, kad skrydžius iš Vilniaus į Frankfurtą ir atgal  vykdo jau daugiau kaip 20 metų ir teigia, kad pasiekti rezultatai juos džiugina.

Per 2011 metus „Lufthansa“ iš Vilniaus į Frankfurtą ir atgal perskraidino 150 tūkst. keleivių. Kaip skaičiuoja kompanijos generalinis direktorius Suomijoje ir Baltijos šalyse Marekas Kuchta, per dvejus metus keleivių skaičius išaugo daugiau kaip penktadaliu.

Iki 2010 metų kompanija skrydžius iš Lietuvos vykdė tris kartus per savaitę. Prieš dvejus metus skrydžiai pradėti vykdyti dukart per dieną.

„Prieš dvejus metus pradėtas antrasis kasdienis reisas iš Frankfurto neabejotinai atsipirko. Artimai bendradarbiaujame su visais savo partneriais rinkoje, kad galėtume išlaikyti 80 proc. pernai pasiekto skrydžių iš Vilniaus krūvio“, – spaudos konferencijoje sakė M. Kuchta.

Lietuvos aviacijos verslo grupei “Avia Solutions Group” priklausanti lėktuvų techninės priežiūros bendrovė “FL Technics” pasirašė trejų metų trukmės 20 mln. JAV dolerių (apie 52 mln. litų) sutartį su Lenkijos oro bendrove “OLT Express Regional”.

“FL Technics” pranešė, kad Lenkijos įmonei teiks ATR lėktuvų remonto paslaugas.

Šiemet “FL Technics” įkūrė lėktuvų priežiūros bazę Kirgizijoje, be to, lėktuvus remontuoja dviejuose pagrindiniuose angaruose Vilniaus oro uoste ir Ukrainoje, ji turi 26 techninės priežiūros stotyse Europoje ir Azijoje.

“Avia Solutions Group” pernai, konsoliduotais audituotais duomenimis, uždirbo 8,722 mln. litų grynojo pelno, arba 2 kartus mažiau nei 2010-aisiais (17,791 mln. litų), jos konsoliduotos pajamos išaugo 56,7 proc. iki 476,769 mln. litų.

2011 metų pabaigoje 32,906 proc. “Avia Solutions Group” akcijų valdė bendrovė “ZIA Valda Cyprus”, 21,938 proc. – “Indeco: Investment and Development”, 13,191 proc. – “Harberin Enterprises”, 6,618 proc. – Lenkijos ING fondas

BNS informacija

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB “BNS” sutikimo draudžiama.